ROBINZONAI

ČIA VISKAS KITAIP...

Robinzonų stovyklos pristatymas >>>čia<<<

 

SPORTAS IR APLINKA – NEATSIEJAMI BENDROS KULTŪROS INTEGRACIJOS ELEMENTAI

Amžiną žmogaus svajonę - gyventi sveikoje ir gražioje Žemėje - geriausiai įkūnija olimpinis judėjimas. Derindamas sportą su kultūra ir išsilavinimu, olimpizmas siekia sukurti gyvenseną, pagrįstą išsilavinimo verte ir universalių moralės principų gerbimu. Lietuvai tapus pilnateise Jungtinių Tautų nare, prasidėjus aktyviai integracijai į Vakarų Europoje ir pasaulyje vykstančius procesus, daugiau dėmesio pradėta skirti aplinkos higienos problemoms.

Kūno kultūra, sportas, būdami asmenybės kultūros sudėtine dalimi ir galinga prielaida sveikai gyvensenai, veikia ne tik fizinį parengtumą, sveikatos stiprinimą, bet ir žmogaus elgesį buityje, daro įtaką ir asmeniniams santykiams.

Sveika ir saugi gyvensena - ne tik geros savijautos ir budrios nuotaikos pagrindas - tai tautos gaivinimas ir stiprinimas, daugelio socialinių problemų sprendimas. Ji formuoja optimizmo, geranoriškumo, žvalios nuotaikos kultūrą. Norint įtraukti į aktyvų gyvenimą  jaunimą, būtina kalbėti apie vertybes, dėl kurių prasminga laisvalaikį skirti kūno kultūrai, sportui. Svarbu ugdyti  kūrybingus ir žvalius, aktyvius krašto kultūros vertybių puoselėtojus.

Lizdeikos gimnazijos iniciatyva projekto „Robinzonai“ dalyviai jau šešerius metus  keliauja po Radviliškio, Kelmės ir Raseinių rajonus. Jaunieji robinzonai be mobiliųjų telefonų, kompiuterių, ausinukų ir kitokių šiuolaikinių technologijų išradimų mokosi, kaip elgtis ekstremaliomis situacijomis, susipažįsta su gimtojo krašto gamta, aplanko istorijos, religijos, architektūros paminklus. Žygyje dalyvauja 13-16 metų mokiniai. Kasdien jie numina apie 50 kilometrų, iš viso žygio metu jiems tenka nuvažiuoti apie 700-800 kilometrų. Patyrusių pedagogų organizuojamos veiklos sudomina mokinius: jie mokosi šokti, prie istorinių paminklų klauso istorijos paskaitų, išmoksta teikti pirmąją medicininę pagalbą, orientuotis miške naktį. Visi išmoksta plaukti, ugdoma vaikų valia ir ištvermė.       

Iš visų žingsnių sunkiausias yra pirmas ir jį reikia žengti apgalvotai ir mąstant apie pabaigą. Lizdeikiečių žengtas žingsnis pasitvirtino - projektas „Robinzonai“ populiarėja ir norą dalyvauti jame pareiškia vis daugiau vaikų. Išmokę dirbti kartu, dalintis atsakomybe mokiniai ir mokytojai toliau sėkmingai kaupia projektinio darbo patirtį.

Pagal Lietuvos vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo koncepciją vaikų vasaros užimtumas kaip ir laisvalaikis yra ugdymo proceso dalis, tačiau reta mokykla organizuoja tokias stovyklas, kur vaikai turi realių galimybių išbandyti naujų veiklų, atskleisti save, išsiugdyti naujų įgūdžių, įveikti baimes ir ugdyti savyje pasitikėjimą. Dienos stovyklos taip pat negali pasiūlyti stovyklautojams patrauklesnio laisvalaikio. Dažnai jos rengiamos mokyklų patalpose arba tose pačiose erdvėse, kur jie praleidžia visus mokslo metus. Be to, mokytojai baiminasi atsakomybės už mokinių sveikatą ir saugumą.

Projektas „Robinzonai“ – priešprieša privalomam mokymuisi. Užsiėmimai neformalūs ir kartu nepaprasti ugdomuoju turiniu. Užsiėmimai turi didelę įtaką vaiko asmenybės ugdymui. Projekto ugdymo turinys padeda įgyti intelektualių, praktinių ir socialinių įgūdžių, skatina motyvaciją, orientuotas į vaikų savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir į kitų kompetencijų formavimą.   Šiuo projektu norima išspręsti vaikų užimtumo ir sveikatingumo problemą, nes mokiniams birželio mėnesį planuojama nepamokinė veikla, todėl jie bus tikslingai nukreipti kraštotyrinei, sportinei, kultūrinei veiklai, tuo pačiu jiems bus organizuotas aktyvus poilsis.Be to, mokiniai padės vietiniams gyventojams.

Tikėtina, jei vasaros vaikų užimtumo programos būtų tinkamai parengtos ir vykdomos, nereikėtų švaistyti pinigų įvairioms prevencinėms programoms.            

Aktualumas: Šiuo projektu sprendžiama vaikų užimtumo vasarą  ir sveikatingumo problema, todėl mokiniams birželio mėnesį planuojama nepamokinė veikla. Jie bus tikslingai  nukreipti kraštotyrinei, sportinei, kultūrinei veiklai, kartu jiems bus organizuotas aktyvus poilsis bei bus teikiama pagalba vietiniams gyventojams.

Projektas turi keletą ugdomųjų tikslų:Pratęsti ugdymą, kur mokiniai praktiškai prisiliestų prie tų dalykų, kurių mokėsi per mokslo metus. Tai būtų integruotos istorijos pamokos tose vietose, kur karo metais driekėsi fronto linija, mokiniai rinktų informaciją iš dar tose vietose gyvenančių ir karo  bei pokario metais mačiusių tuos įvykius gyventojų, padėtų jiems nudirbti ūkio darbus. Geografijos ir biologijos mokytojai vestų integruotas pamokas miškuose ir pelkėse.Projektas nėra skirtas siekti sportinių ar išgyvenimo rezultatų, tačiau šiuo projektu siekiama sužadinti mokinių ambicijas dalyvauti ir kartu patikrinti save bei parodyti, kad judėjimas bet kokia forma, gyvenimas gamtoje ir jos pažinimas suteikia žmogui daugiau galimybių nei tiems, kurie pasyviai stebi šiuos procesus televizijos ekranuose ar viliasi, kad gyvenimas jiems nepateiks išgyvenimo staigmenų.

Pagrindiniai momentai: Siekiama, kad vaikai pajustų šeimos ir tėvų ypatingą ryšį, suvoktų, kokį svarbų vaidmenį atlieka tėvai formuojant vaiko požiūrį į gyvenimą, aplinką. Vaikai yra atskirti nuo tėvų, kad išmoktų atlikti ūkio, savipriežiūros, maisto gaminimo, išlikimo ir prisitaikymo gamtoje darbus.Stovykla beveik atskirta nuo „civilizacijos“, kad nekiltų pagundų „malonumams“. Tėvai ryšį palaiko telefonu su projekto vadovu ir gauna išsamią informaciją apie vaiko sveikatą, jo elgesį ir pasiekimus.Mokinių saugumas garantuotas. Mokytojai dirba pamainomis pagal sudarytą integruoto ugdymo planą ir vaikų saugumą užtikrina visą parą. Kasdien iki pietų vaikai mokomi plaukti. Vaikų sveikatą prižiūri bendruomenės slaugytojas, o psichologinį mikroklimatą stebi ir koreguoja psichologas. Po pietų  vaikai grįžta į stovyklą, kuri yra  miškų glūdumoje, ir tęsia projektą.   

Rezultatai:Mokiniai atliks praktines užduotis, kurios buvo teoriškai nagrinėtos per mokslo metus mokomųjų dalykų programose. Vaikai pabuvos Šiluvoje, Tytuvėnuose, Lyduvėnuose ant aukščiausio geležinkelio tilto, fiziškai sustiprėjs nes ekspedicijos laikotarpiu keliaus dviračiais, o miegos palapinėse, mankštinsis ir maudysis. Stovyklautojai išmoks plaukti, susipažins su Radviliškio ir aplinkinių rajonų kraštovaizdžiu, istorinėmis bei kultūrinėmis vietomis, atliks praktines užduotis, įgis savarankiškumo įgūdžių, išmoks sugyventi su gamta, įgis gamtosauginių žinių, išmoks gerbti tėvus, įvertins jų pastangas, išmoks gyventi ir išgyventi be kompiuterio ir mobiliojo telefono, „prisijaukins“ dviratį.

TĖVAI APIE PROJEKTĄ.... ir, VADĄ

Užduotis aprašyti įspūdžius robinzonų stovykloje buvo skirta vaikams – projekto dalyviams. Tačiau ne tik vaikai  patyrė nuotykių ir išgyvenimų. Tėvai, kurių vaikai turėjo galimybę pasijusti „ne mamos vaikais“, - neakivaizdžiai, bet taip pat dalyvavo projekte: iškilmingai išlydėjo ir džiaugsmingai sutiko žygio dalyvius, kasryt sekė robinzonų klajones veiklos programoje (ir bandė įvertinti savo vaiko galimybes), skausmingai stebėjo besikeičiančias orų prognozes, mintimis buvo kartu su žygio dalyviais. Todėl labai norisi „brūkštelėti“ keletą minčių.

Pirmiausia norisi padėkoti Jums už mūsų vaikams suteiktą galimybę dalyvauti robinzonų stovykloje ir pasidžiaugti Jūsų entuziazmu, gebėjimu organizuoti tokį projektą bei sutelkti ir uždegti žmones darbui. Dėkojame Lizdeikos gimnazijos mokytojams, dirbusiems stovykloje. Jūs ne tik  ieškote originalių formų, kaip ugdyti mokinių savarankiškumą, ištvermę, valią, sportinius gebėjimus, įgyvendinate fantastiškas idėjas, bet ir prisiimate didžiulę atsakomybę.  Išvykti dviem savaitėms su beveik 70 skirtingo amžiaus, skirtingų gebėjimų ir charakterių mokiniais – nemenkas iššūkis!

Maloniai nustebino turininga ir įvairi mokinių veikla: sportiniai užsiėmimai ir žygiai dviračiais, istorinių objektų lankymas, susitikimai su kariais ir policininkais, dailės, choreografijos užsiėmimai, gyvoji istorijos pamoka ir kt. Praktinių užsiėmimų metu gautos pamokos tikrai naudingos, ne vienam, matyt, išliks visam gyvenimui. 

Labai reikšminga stovyklos sąlyga, manome, buvo ta, kad vaikai negalėjo turėti mobiliųjų telefonų,  internetinio ryšio, pinigų. Tai ne tik visus sulygino, sudarė vienodas sąlygas parodyti savo sugebėjimus, bet ir suteikė galimybę išbandyti save naujose aplinkybėse. Kažin, ar šiuolaikinis vaikas dar kada turės progą kelias savaites pagyventi be prekybos centrų ir šiuolaikinių technologijų?

Laiškas tėvams – puiki forma prisiminti vis mažiau benaudojamą literatūros žanrą, tobulinti rašymo, minčių raiškos įgūdžius. Be to, tai puiki emocinė iškrova! Dėliojant mintį vienumoje ir dar rašytiniu pavidalu, ateina tokie suvokimai (apie naujai pamatytus namus, artimuosius, įveiktus ar neįveiktus sunkumus), kuriuos vargiai išeitų įvardinti žodžiu ar tyliai sau pasakyti. Laiške turbūt visi tėvai rado tai, ko labai laukė iš savo vaiko lūpų...

Robinzonų stovykla sujungė visus dalyvius į vieną visumą, iškilę sunkumai privertė prisiminti pačias svarbiausias bendražmogiškas vertybes: draugiškumą, pagalbą kitam žmogui ištikus nelaimei, užuojautą, bendradarbiavimą. Ne vienas, matyt, suprato, kokia yra svarbi kolektyvo vienybė. Stovyklos uždarymo dieną stovyklautojai, braukiantys išsiskyrimo ašaras, atrodė kaip broliai ir seserys. Gal dalis jų niekada nebesusitiks, bet dalis tikrai susirado tikrų draugų. Tai sunku aprašyti ar papasakoti. Tai galima buvo pajusti ir suvokti tik tą akimirką ir tik toje vietoje...

Robinzonų stovykla buvo visų, bet ji suprasta ir priimta kiekvieno savaip. Kiekvienas dalyvis gavo savo pamokas ir gal ne viskas buvo suprasta dar būnant stovykloje. Robinzonų stovyklos laikas – visų dalyvių patirtas, išgyventas ir pergalvotas grįžus – bus  vertinamas ir  apmąstomas dar ilgai, kaip įvairiapusė patirtis ir iššūkis sau.

Dėkojame visiems mokytojams ir aptarnaujančiam personalui ne tik už rūpestį ir dėmesį. Širdies šilumos ir nuoširdumo, kuris sklido iš Jūsų visų, neįmanoma pamatuoti ir už jį neįmanoma atsilyginti. Galima tik mokytis elgtis taip pat... Pasirodo, stovykloje galima buvo sulaukti to, ko labai trūksta šiandieninėje mokykloje (o gal ir visuomenėje?): paprastumo, draugiškumo, dėmesio vienas kitam. Na, o svarbiausia, matyt, buvo pasakyta pačių robinzonų: „Įsivaizduokite, mūsų vadas vakarais atsisėsdavo kartu su visais prie laužo ir KALBĖDAVOSI“...

Pusryčiai – sau. Pietūs – su draugais. Vakarienė – vadui. Tokį posakį žino visi robinzonai. Kiekviena stovyklos diena pilnavertė. Kasdien robinzonai išmoksta kažko naujo, sužino tai, ko iki šiol nežinojo, pamato tai, ko nematė. Trumpiau tariant, jei diena praėjo veltui – neverta ir valgyti. Šiaip romėnai sakydavo, kad pusryčius reikia valgyti patiems, pietus reikia dalintis su draugais, o vakarienę reikia atiduoti priešui. Mat priešas tada aptings, nutuks ir taps lengvai nugalimas. Išmintingi buvo romėnai.

Robinzonų vadas Jonas Varkulevičius įvairiai skatina mažuosius robinzonus didžiausią dėmesį skirdamas savęs tobulinimui, pažinti gamtą ir joje elgtis taip, kad visada norėtum grįžti ten, kur jau esi buvęs.

Iš kur visi robinzoniukai semiasi stiprybės ir energijos? Teisingai - iš vado! Negalima sakyti, kad jis visuomet šypsosi, nes jis vadas, tačiau užkrečia vaikus savo gera nuotaika. Optimistas jis dėl to, kad  visada tiki,  jog robinzoniukai įveiks visus sunkumus. Vakarais, apibendrindamas dienos veiklą, visada pasidžiaugia vaikais, tuo paskatindamas naujiems iššūkiams. Vadą mes gerbiame, mylime, nes jis myli vaikus.

Remėjai

Regejus